Sausio 24 dieną Utenoje viešėjo LR Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. Vizito metu Premjeras susitiko su Utenos rajono vadovais ir verslininkais, lankėsi UAB „Vytrolma“, UAB „Utenos šilumos tinklai“, bendravo su Adolfo Šapokos gimnazijos gimnazistais, aplankė ūkininko Arūno Kudrevičiaus ūkį.
Senos technologijos neturi ateities
UAB „Vytrolma“ įkūrė tėvas ir sūnus Mackai. Įkūrė pramoniniame rajone rekonstruotuose garažuose. Sunku patikėti, kad pradžioje nedidelės skardos dirbtuvės peraugo į aukštos kokybės gaminių iš lankstinio plieno, skirtų statyboms, gamybą. Įmonėje įdiegtos aukštosios technologijos: programinės lakštų lankstymo staklės, lazeriu pjaustomas metalas, miltelinis paviršiaus dažymas…
„Vytrolmos“ pagamintais apdailos lakštais, jų detalėmis pasipuošė daugelis Lietuvos miestų visuomeninių pastatų. Sienų apdailos detalių matome Utenos mados ir grožio centre „Aušra“, prekybos centre „Senukai“. Krizės metais statybos Lietuvoje sulėtėjo, bet „Vytrolma“ nejautė nuosmukio, nes padidino eksportą į Skandinavijos šalis, Rusiją, Vakarų Europą.
Premjeras Andrius Kubilius, lankydamasis Utenoje, pirmiausia užsuko į šią aukštos darbo kultūros įmonę. Čia dirba nedidelė konstruktorių grupė, iš viso 140 darbuotojų. Ieškodama vis naujų pastatų apdailos sprendimų, įmonė ir sunkiausiais metais surado pirkėjų Lietuvoje ir užsienyje. Premjeras Andrius Kubilius pagyrė bendrovę. Jis sako seniai tikįs, kad tik pažangiausią technologiją taikančios įmonės turi ateitį.
Premjero „arkliukas“ – brangių rusiškų gamtinių dujų pakeitimas vietiniu kuru. UAB „Utenos šilumos tinklai“ net viduržiemy šilumos energijai gaminti daugiau kaip 60 proc. kuro sudaro medienos atliekos ir menkavertė mediena. Bendrovės vadovas Gintaras Diržauskas sakė, kad šiemet planuojama pastatyti dar vieną įrenginį, kuris, kūrenamas biokuru, tieks šilumos ir elektros energiją. Tokiu būdu uteniškiai ketina „pažaboti“ šilumos energijos kainos augimą.
Vyriausybė dirba išmaningai, jos žinybos – ne
Utenos verslo informacijos centre Premjeras susitiko su verslininkais. Jis pasidžiaugė išaugusių Lietuvos, tuo pačiu ir Utenos įmonių produkcijos eksportu, geriau surenkamais mokesčiais. Gan sėkmingai įveikiama krizė, bet iš pasaulio ir ES ateina neramios žinios. Jei sumažės tarptautinė prekyba ir gamyba, Lietuvai bus sunkiau. Andrius Kubilius įrodinėjo, kad Lietuva galimiems sunkumams geriau pasiruošus.
Verslininkas Albinas Kazanavičius ir kiti ragino premjerą ryžtingiau šalinti biurokratinius trikdžius verslui. Pvz., dirvonuojančiose žemėse priaugo alksnynų, juos reikėtų kirsti ir sunaudoti kurui. Tačiau reikalaujama, kad alksnynams būtų paruošti daug kainuojantys ir laiko atimantys miškotvarkos projektai.
Kalbėta apie tai, kad įmones trikdo begalės tikrintojų. Vyriausybė tartum reglamentavo jų veiklą, bet kontrolės institucijos prarado didesnę dalį įtakos. Tarp Vyriausybės ir jos žinybų trūksta darnos, perspektyvinių tikslų siekio.
Premjeras aplankė vieną stambiausių rajono pienininkystės ūkių
Pasibaigus vizitui privačioje įmonėje ir UAB „Utenos šilumos tinklai“, premjeras Andrius Kubilius su palyda nuvyko pas Leliūnų seniūnijoje, Vaitkūnų kaime, gyvenančius ūkininkus Saulę ir Arūną Kudrevičius. Kol ūkininkai rengėsi sutikti svečius, kieme jau burzgė traktorius, stumdydamas tądien gausiai iškritusį sniegą.
Visų pirma svečiai lankėsi fermoje, kuri nuo ūkininkų gyvenamojo namo nutolusi vos per keletą šimtų metrų. Kaip pasakoja Arūnas, jis ūkininkauti pradėjo turėdamas dvi karves. Vėliau ūkis sparčiai plėtėsi, didėjo gyvulių banda, plėtėsi ir nuosavos bei nuomojamos žemės plotai. Šiuo metu jaunų ūkininkų valdose – apie 230 ha dirbamos žemės, modernioje fermoje mūkia apie 150 melžiamų karvių, taip pat laikoma nemažai prieauglio.
Vizito metu Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius apžiūrėjo ne tik pastatus ir juose laikomus galvijus, bet ir šalia ūkinio pastato naujai įrengtą srutų rezervuarą, domėjosi arkiniame garaže žiemai pastatyta ūkininko laikoma žemės ūkio technika. Vienas stambiausių rajono ūkininkų didžiavosi turįs ir modernią kukurūzų sėjos techniką, kuri, anot jo, nepamainoma pagalbininkė pavasarį, prasidėjus sėjos darbams.
Kudrevičių ūkyje per parą primelžiama daugiau nei trys tonos pieno. „Šiandien pieno ūkio galimybės yra kiek kitokios nei prieš kokį dešimtmetį. Pasauliui reikia maisto, todėl pienininkystę galima vystyti ir Lietuvoje. Šis kraštas pienininkystei yra palankus“, – apie pieno ūkio perspektyvas kalba ūkininkas Arūnas, vildamasis, kad jaunoji karta vis dažniau perims savo tėvų ūkius. „Išsilavinimo visiems užtenka, karves auginti mokame… Ko daugiau mums reikia?“ – kalba stambus pieno ūkio savininkas, tikėdamasis, kad jo pradėtus darbus tęs du sūnūs, kurie šiuo metu studijuoja Žemės ūkio akademijoje.
Prieš trejus metus Arūnas Kudrevičius tapo ŽŪK „Pienas LT“ nariu ir pieną parduoda tik šiai bendrovei. Tris samdomas melžėjas turintis ūkininkas teigia, kad gyvuliai šeriami ypač vertingais pašarais, tad gali didžiuotis aukščiausia pieno kokybe.
Svarstymai liko svarstymai
Susitikime su spaudos atstovais Premjeras Andrius Kubilius pasidžiaugė puikiais Utenos rajono vadovų, verslininkų bei ūkininkų veiklos pasiekimais, o rajono šilumos ūkio renovaciją įvardijo sektinu pavyzdžiu ir pačiai Vilniaus miesto savivaldybei.
„Utenos apskrities žinios“, puoselėdamos apskrities laikraščio statusą, Vyriausybės vadovui pateikė klausimus, aktualius ne tik Utenos miestui.
Naikinant apskritis, Vyriausybės programoje buvo numatytas skirstymas į stambesnius ekonominius regionus, kuriame Utena su Vilniumi sudaro Rytų regioną. Kaip įgyvendinta ši nuostata?
A. Kubilius. Svarstymai kol kas liko tik svarstymais, nes šioje nuostatoje nebuvo priimti esminiai principai. Ateityje, matyt, ES programų įgyvendinimui ir lėšų įsisavinimui, remiantis statistikos duomenimis, apsimokės kurti regioninę struktūrą, plėtoti regioninę politiką ir neišvengsime jungimosi į stambesnius darinius.
Jau kelis dešimtmečius aktualios išlieka ryčiausio Lietuvos kampelio, esančio Ignalinos rajone, ekonominės ir socialinės problemos. Kodėl iš mirties taško nejuda pažadėtas pramonės vystymas Didžiasalyje? Ar niekam nereikalingi kokybiško molio klodai?
A. Kubilius. Didžiasalyje lankiausi, bet, kaip ir daugelis, negaliu rasti stebuklingų sprendimo būdų minėtai gyvenvietei suklestėti. Verslininkai investuoja į pelningą verslą ir, matyt, dabartinė situacija nėra palanki pramoninės veiklos plėtojimui Didžiasalyje. Su naujomis Visagino ekonominėmis perspektyvomis ir naujo AE bloko statyba atsiranda papildomos verslo plėtros galimybės, juolab kad į šį regioną „ateina“ galinga „Hitachi“ kompanija… Gal atsiras ir investuotojai, kurie bus suinteresuoti Didžiasalio ekonomine ir socialine gerove, pramonės atgaivinimu.
Kada Vyriausybė numato mažinti PVM dydį regioninei žiniasklaidai?
A. Kubilius. LR Seime dar svarstomas šis klausimas, nes yra pateiktas Prezidentės siūlymas. Mano asmenine nuomone, geriau subsidijuoti regioninę žiniasklaidą per specialų fondą (ką darome ir dabar) nei kaitalioti PVM dydį, nuo kurio nukenčia bendras mokesčių surinkimas.
„Utenos apskrities žinių“ informacija
