Atšilus orams, traukiame į gamtą, džiaugiamės šiltu oru, kepame kepsnius. Tačiau labai svarbu žinoti, kaip elgtis su ugnimi, kad ji nepridarytų žalos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais dėl neatsargaus elgesio su ugnimi kilo daugiau kaip 900 gaisrų.
Neatsargiai kūrenami laužai ir kepsninės neretai apgadina ne tik gyvenamuosius pastatus, poilsio aikštelėse esančius statinius, bet nuo ugnies nukenčia ir žmonės. Gegužės pradžioje Kaišiadorių rajone, Rumšiškėse, vyras, bandydamas užkurti šašlykinę, užsivertė ją ant savęs ir nusidegino kojas bei apdegė drabužius.
Kad šiltojo metų laikotarpio netemdytų nelaimės, ugniagesiai pataria gyventojams, iškylaujantiems gamtoje, laužus kūrenti nustatytose vietose, laikantis saugos reikalavimų. Jeigu sumanysite susikurti laužą, jis privalo būti ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastato. Beje, kuriant laužą reikia laikytis viešosios tvarkos reikalavimų. Negalima jų kurti durpingose vietose, miškuose, esant sausringajam laikotarpiui, ar pučiant stipriam vėjui. Draudžiama palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti.
O naudojantis kepsninėmis svarbiausia pasirinkti tinkamą vietą. Draudžiama kietojo kuro kepsnines ar kitokias krosneles statyti arčiau kaip 6 m nuo pastatų. Po jomis turėtų būti nedegus pagrindas. Svarbu, kad kepsninė nestovėtų ant sausos žolės. Jas statyti reikėtų ir kuo toliau nuo tvorų, medžių, krūmų, lengvai užsiliepsnojančių medžiagų.
Būna atvejų, kai žmonės, norėdami pasislėpti nuo vėjo ar staiga užklupusio lietaus, kepsninę pastato šalia namo, pastogėje ar dengtoje terasoje. Prieš kepant, jose reikia tolygiai paskirstyti žarijas. Šalia visuomet reikėtų turėti vandens kilusiai liepsnai užpilti. Ugniagesiai perspėja prižiūrėti žaidžiančius vaikus ir naminius gyvūnus, kad šie neprisiartintų prie zonos, kurioje stovi kepsninė.
Labai pavojinga šalia laužo ar kepsninės laikyti degųjį skystį. Įkaitęs butelis gali sprogti, susidaryti didelis liepsnos pliūpsnis – nuo to neapsaugos nei kibiras su vandeniu, nei gesintuvas. Įkuriant kepsninę reikia būti itin atsargiems. Paprastai žmonės naudoja degiuosius skysčius. Jeigu jo pripilsite per daug arba naudosite labai garuojantį skystį, gali staiga pliūptelėti liepsna ir smarkiai nudeginti. Saugiau yra naudoti specialius ilgo degimo degtukus.
Įkurti kepsninę reikėtų pavėjui, kad vėjas pūstų nuo jūsų, tuomet ir liepsna sklis į tą pusę. Baigus kepti šašlykus ar kepsnius, nereikėtų kepsninės palikti be priežiūros. Būtina įsitikinti, kad nėra smilkstančių anglių ar žarijų, kurias vėjas gali vėl įpūsti. Baigę ja naudotis, pelenus suberkite į specialų metalinį konteinerį, kepsninę patraukite į saugią vietą.
Balkonuose apskritai negalima kurti kepsninių, nes iškritusi kibirkštis gali uždegti balkoną ar net butą. Nors elektrinių ar kvarco lempų šašlykinių naudojimas nedraudžiamas, tačiau kepant šašlykus gali užsidegti riebalai, o pliūptelėjus liepsnai žmogus turi staigiai atsitraukti, o balkonuose dažniausiai trūksta vietos ir žmogus rizikuoja nudegti veidą, gali užsiliepsnoti ir jo drabužiai.
Nelaimės atveju skambinkite skubiuoju pagalbos telefonu 112.
Laura Valauskienė
vyr. specialistė
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
