6.1 C
Utena
2024 / 04 / 25

Tekstilė ir antro šanso filosofija: panaudojimo galimybių daugiau nei įsivaizduojate

Ar jau skaitėte?


- Reklama -

Ar kada nors susimąstėte, kad jūsų drabužiams pagaminti buvo iššvaistyti milijardai litrų vandens, sunaudotas didelis energijos ir įvairių cheminių medžiagų kiekis. Dėl to teršiamas  dirvožemis, oras ir vandens telkiniai, o tekstilės atliekas itin sudėtinga perdirbti. Prie šių problemų sprendimo galime prisidėti kiekvienas, pirkdami mažiau tekstilės gaminių, ilgiau juos dėvėdami, o nebereikalingus tinkamai rūšiuodami ar prikeldami naujam gyvenimui.

Trumpalaikė šlovė

2018 m. „Euromonitor“ atliktas tyrimas parodė, kad jei anksčiau žmonės vieną drabužį dėvėdavo mažiausiai 30-40 kartų ir tik tuomet atsikratydavo ar paaukodavo, tai šiandien vienas drabužis sulaukia kur kas mažiau šlovės, yra dėvimas vidutiniškai 7-8 kartus.

Kasmet visame pasaulyje išmetama apie 90 mln. tonų nereikalingų drabužių. Skaičius pateikia viena iš tinklalaidės apie ekologiją kasdienybėje „Išpakuota“ įkūrėjų Rugilė Matusevičiūtė. Tekstilės pramonė, pašnekovės teigimu, yra viena iš labiausiai išteklius eikvojančių ir gamtą teršiančių ūkio šakų.

„Greitosios mados dėka už prieinamą kainą kiekvienas gali atrodyti tarsi ką tik nužengęs nuo podiumo. Esame viliojami mažomis kainomis ir nuolat psichologiškai veikiami, kad įsigytume dar ir dar tokių drabužių. Taip ir įsisiūbuoja netvaraus vartojimo ciklas. Be to, svarbu suvokti, kad greitoji mada nėra tik keletas populiariausių prekinių ženklų parduotuvių. Iš tikrųjų, didžiuosiuose prekybos centruose apie 50 proc. parduotuvių turi sąsajų su greitąja mada, todėl prie neatsakingo vartojimo net neįtardami prisideda didžioji dauguma žmonių“, – verčia susimąstyti R. Matusevičiūtė.

- Reklama -

Tekstilės vertės grandinė

Jai antrina ir socialinio verslo „TEXTALE“ įkūrėja, aplinkosaugininkė Viktorija Nausėdienė. Pasak jos, perteklinio drabužių vartojimo problema yra labai arti mūsų, nes vienu ar kitu gyvenimo etapu visi susiduriame su klausimu, ką daryti su namuose susikaupusiais rūbais ir namų tekstile.

„Šiandieniniam vartotojui jau rūpi, kaip tinkamai atsisveikinti su jam nebereikalingais daiktais. Daugelis atsakingai ieško, kam perduoti dėvėjimui dar tinkamus drabužius, kur dėti likusius. Ir net jei nemaža dalis vartotojų vis dar linkę atsilaisvinusią vietą spintoje užleisti naujiems gaminiams, importuojamų drabužių iš antrų rankų pardavimai Lietuvoje klesti. Stebint susidarančius tikrai didelius niekam nereikalingų drabužių kiekius, labai svarbu suvokti, kad pats atsakingiausias pasirinkimas būtų pirkti mažiau, rinktis kokybę. Būtent sąmoningas vartojimas yra vienas kertinių problemos sprendimo elementų.

Kitas labai svarbu dalykas – rasti sprendimus, kaip išnaudoti visų mūsų sukaupiamą srautą. Juk drabužiai ir kiti tekstilės gaminiai nėra atliekos – tai didžiulis resursas, kurį turėtume grąžinti į ekonomiką. Tekstilė turi būti panaudojama, kuriant visą vertės grandinę, pradedant nuo srauto surinkimo, paruošimo iki tolimesnio pakartotinio naudojimo ir perdirbimo. Tinkamai sprendžiant aplinkosauginę problemą, galima ženkli socialinė pridėtinė vertė“, – pasakoja V. Nausėdienė.

- Reklama -

Ji pastebi, kad vis daugiau dėmesio pasaulio mastu skiriama inovatyvių tekstilės perdirbimo būdų paieškai, nes perdirbimo rodikliai išlieka pakankamai žemi. Pavyzdžiui, į pluoštą perdirbama tik apie 1 – 2 proc. tekstilės srauto.

„Perdirbimo galimybes riboja keletas priežasčių. Viena svarbiausių yra tai, kad didžioji dalis  drabužių yra natūralių pluoštų ir sintetikos mišiniai, dėl ko sudėtingėja ir pabrangsta technologiniai perdirbimo procesai. Dėl to išauga atgaunamų pluoštų savikaina, ribota tampa jų tolimesnės realizacijos galimybė. Mokslininkams taip pat vis dar kyla daug klausimų, kaip iš perdirbamų pluoštų pašalinti juose sukauptų cheminių medžiagų likučius. Tekstilės apdorojimo ir perdirbimo infrastruktūra reikalauja tikrai didelių investicijų, tad sisteminiams pokyčiams dar tikrai prireiks laiko“, – sako „TEXTALE“ įkūrėja.

Pasak jos, džiugina kad daugėja dėmesio tekstilės surinkimo ir perdirbimo klausimams, o tarptautinėje arenoje bendrai sprendimų paieškai vienijasi ne tik mados industrijos atstovai, bet ir  valstybės institucijos, nevyriausybinis, verslo ir mokslo sektorius. Kuriami nauji verslo modeliai, vis plačiau taikomos aplinkosaugos, socialinės, technologijų ir kitos inovacijos, auga bendruomenių iniciatyvų vaidmuo.

Daugės tekstilei skirtų konteinerių

Prieš perkant drabužius tvaresnį požiūrį į aplinką propaguojantys žmonės pataria atkreipti dėmesį ne į tai, kokios jis spalvos ir ar jums patinka, bet pirmiausia suvokti visą drabužio pagaminimo grandinę, įvertinti, koks tokio gaminio poveikis aplinkai. Visa grandinė turėtų būti aiški nuo pirmosios pasodintos audiniui naudojamos sėklos iki rūbo pasiuvimo aplinkybių. Reiktų išsiaiškinti, ar drabužių gamintojai palaiko atsakingos mados judėjimą, ar naudoja ekologiškas žaliavas, ir turi tai patvirtinančius sertifikatus.

Tekstilės atliekos – tai ne tik drabužiai, bet ir avalynė, patalynė, antklodės, užuolaidos, minkštieji žaislai. Už šių atliekų tvarkymą Lietuvoje yra atsakingos miestų savivaldybės, tačiau tekstilės atliekų surinkimo konteineriai su užrašu „Dėvėta tekstilė“ kol kas stovi tik Vilniaus, Klaipėdos, Neringos ir Trakų miestuose. Į juos patekę drabužiai, avalynė ar kita tekstilė yra perdirbama arba po rūšiavimo ir atrankos perduodama nepasiturintiems.

Artimiausiu metu atskirus tekstilės atliekų konteinerius turės pastatyti ir kitos savivaldybės, nes pagal Europos Sąjungos įsipareigojimus iki 2025 m. Lietuvoje turės atsirasti atskira tekstilės atliekų surinkimo rūšiuojant jas susidarymo vietose sistema.

Informacijos apie tekstilę, jos panaudojimą bei tinkamą rūšiavimą suteikia ir projektas „Misija: nulis“. Organizuojamos viešos diskusijos, susitikimai apie tvarų gyvenimo būdą ir jo svarbą, sąmoningus sprendimus ir vartojimo mažinimą. Taip pat rengiami įvairūs iššūkiai, kviečiantys riboti prie ekranų praleidžiamą laiką, plastikinių maišelių ar vienkartinių puodelių vartojimą tol, kol tai tampa kasdieniu įpročiu.

Antro šanso filosofija

„TEXTALE“ įkūrėja pasakoja, kad jų studijoje ne tik buriasi bendraminčiai, gimsta tvarios, aplinkai draugiškos idėjos bei projektai, bet ir gimsta daugybė naujų, antram gyvenimui prikeltų daiktų.

„Viskas prasidėjo nuo rūbų mainų vakarėlių, kai kviesdavome žmones mainytis jiems nebereikalingais, tačiau antros galimybės vertais daiktais, siekiant surasti jiems naujus namus. Renginių metu daug dėmesio skyrėme dalyvių edukacijai aplinkosaugos ir tvaraus stiliaus tema, duskutuodavome apie mados industrijos poveikį ir atsakingesnio vartojimo alternatyvas. Pamažu konsultacinių ir renginių organizavimo veiklų spektras plėtėsi. Daugėjo bendraminčių, jungėmės prie įvairių paramos iniciatyvų, augo dovanojamų drabužių kiekis ir tuo pat metu augo dovanojamų daiktų poreikis paramai. Daugėjo savanorių, norinčių padėti pačiose įvairiausiose organizacijos veiklose. Augo skaičius mus atrandančių socialinių organizacijų, matančių perspektyvą dalyvauti bendruose pažeidžiamų asmenų įtraukties projektuose“, – pasakoja V. Nausėdienė.

Įkūrėme drabužių taisymo ir atnaujinimo dirbtuves, pradėjome organizuoti įvairias kūrybines veiklas, ragindami lankytojus išmokti taisyti rūbus, juos atnaujinti ar persiūti. Kūrybinės dirbtuvės tapo erdve studentų praktikoms, dizainerių projektams, tuo pačiu prisidedant prie mūsų visų sukauptų ir jau nereikalingų drabužių panaudojimo. Studijos patalpose įsikūrė ir parduotuvėlė, kviečianti atsinaujinti kitaip, pratęsiant drabužių istorijas.

„Pamažu „TEXTALE“ studija tapo bendruomenės traukos centru, kur laukiami visi, neabejingi aplinkai, kuriantys atsakingą stilių ir ieškantys originalumo. Kiekvieno iš mūsų mintis ir veiksmas gali tikrai daug, o antro šanso filosofija yra vienas iš kelių tvaresnės aplinkos link“, – įsitikinusi V. Nausėdienė.

Socialinę akciją „Misija: nulis“ inicijuoja Aplinkos ministerija finansuojant ES paramos lėšomis.

 

- Reklama -

Skrandžio skausmas: kodėl atsiranda ir kaip jo išvengti

Skrandis yra vienas iš svarbiausių virškinimo organų, atliekantis pagrindinį vaidmenį maisto perdirbime ir maistinių medžiagų įsisavinime. Skrandžio skausmas pažįstamas daugeliui – bent kartą gyvenime su juo yra susidūręs kone kiekvienas mūsų. Nors dažniausiai skrandžio...

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...

Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja žvėrių aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl...

Terasos įsirengimas savo kieme

Turint nuosavą kiemą, šiltuoju sezonu jame norisi būti kaip įmanoma ilgiau ir dažniau. Įsirengus terasą, tai galima daryti dar jaukiau ir patogiau. Toks statinys pagyvina bendrą aplinką ir tuo pačiu nestokoja funkcionalumo, tad jeigu...

Skaitmeninis CO2 pėdsakas: aplinkai kenkiame net naršydami instagrame

Tvarų gyvenimo būdą dažniausiai siejame su atliekų rūšiavimu, apsipirkimu iš antrų rankų ar gamtos išsaugojimu, tačiau vargu, ar susimąstome, kokį poveikį aplinkai daro paprasčiausias naršymas internete. Norint puoselėti tvaresnį gyvenimo būdą, reikėtų atkreipti dėmesį...

Konspektavimas kamera ir virtuvės šedevrai: 5 programėlės, kurios pravers studentui

„Jei mokslas – šviesa, kodėl studentui nuo knygų akyse tamsu?“, – retoriškai klausia studentiška išmintis. Įsibėgėjus mokslo metams daugelis studentų jau spėjo pamatyti ir tamsiąją šio gyvenimo etapo pusę – konspektavimą iki rankos išsekimo,...