Jau kelis dešimtmečius iš eilės medikai kalba apie gydomąją sriubų galią. Sriuboje yra daug maistingų medžiagų, būtinų mūsų organizmui. Reguliariai valgoma sriuba padeda apsaugoti organizmą nuo įvairių ligų, stiprina imunitetą, sumažina širdies ligų riziką, gerina virškinimą. Be to, sriuboje itin mažai kalorijų, todėl ji puikiai tinka ir dietos besilaikantiems žmonėms.
Sriuba yra būtina ir žmonėms, kuriuos vargina sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Specialistai tvirtina, kad lėkštė vegetariškos sriubos atstoja skrandžio sulčių rūgštingumą didinančius vaistus. Be to, sriuba gali padėti kovoti su peršalimu (ypač vištienos) ir rūpinasi mūsų odos grožiu – reguliariai valgoma sriuba padeda sumažinti raukšles ir kovoti su akne bei spuogeliais.
Nors žinome begales tradicinių sriubų paruošimo būdų, o nauji receptai pasiekia mus iš tolimiausių pasaulio vietų, vis dėlto kai kurie specialistai tikina, kad sriuba išnyks iš daugelio valgiaraščių. Šiandieninis gyvenimo ritmas yra itin įtemptas, todėl nesuderinamas su gana ilgu sriubos ruošimo ir valgymo procesu. Sriuba vis dažniau išbraukiama iš kasdieninio maisto raciono. Be to, sriuba gali būti lengvai pakeičiama kasdien geriamu vandeniu. Vis garsiau svarstoma atsisakyti sriubos ir vaikų darželiuose bei bendrojo lavinimo mokyklose, kadangi suvalgę sriubą vaikai nebenori valgyti antrojo patiekalo, tačiau jo atsisakę labai greitai pajunta alkį. Mokiniai, mėgstantys sriubą, nevalgo ir daržovių bei sulčių, kurių maistinės savybės yra itin vertingos.
Nors lietuviai valgo sriubą vedami tradicijos (turbūt daugelis atsimena, kaip mamos su meile virdavo sriubą namuose), vis dėlto daugelis dietologų abejoja sriubų gydomąja galia, tvirtindami, kad šis patiekalas tėra mitybos raciono dalis. Sriuba pati savaime nei rūpinasi mūsų sveikata, nei ją žaloja. Be to, kad ir kokie patrauklūs būtų receptai, sriuba visais atvejais tėra nuoviras: daržovių, mėsos, grybų, kruopų ar žuvies. Svarbiausia sriubos paskirtis – paruošti mūsų organizmą virškinti antrąjį patiekalą, todėl sriubos absoliutinti nereikėtų – sveikam ir daug skysčių vartojančiam žmogui ji nėra būtina. Žinoma, jei žmogus serga įvairiomis virškinamojo trakto ligomis ar turi jautresnę virškinimo sistemą, tuomet sriuba yra ir tinkama, ir labai naudinga.
Tradiciškai sriubą turi sudaryti du trečdaliai skysčio ir viena dalis tirščių. Tiesa, šiandien daugelis sriubų primena troškinį. Turėtume nepamiršti, kad ką įsidėsime į sriubą – tą ir gausime. Daugiau grietinės – daugiau riebalų, daugiau kruopų – daugiau angliavandenių. Šiandien sriuba dažniausiai valgoma per pietų pertrauką, tačiau mūsų senoliai sriubą valgydavo pusryčių metu arba vakarieniaudami, kadangi minėtasis patiekalas negalėjo suteikti pakankamai energijos ir jėgų žemės darbams nudirbti. Beje, mitybos specialistai rekomenduoja nenusigręžti nuo senolių ritmo ir sriubą pasilikti pusryčiams, pavakariams ar vakarienei. Tokiu paros metu mūsų organizmui reikia lengvo ir gerai virškinamo maisto, kuris padės puoselėti jėgas ir sveikatą. Deja, vis daugiau žmonių vakarienei renkasi skrandį apkraunantį, sunkų maistą, o pusryčių išvis atsisako. Dėl šios priežasties vis dažniau skundžiamės prasta savijauta ir bloga nuotaika.