Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Populiarėjanti tendencija – kraujo donorystė per pietų pertrauką

Kraujo donoras. Nuotrauka Pranidchakan Boonrom iš Pexels.

Pusė litro vieno donoro kraujo gali išgelbėti iki trijų žmonių gyvybių. Pastebima, kad kraujo donorystės akcijos populiarėja biuruose – pasak personalo specialistų, tai ne tik socialiai atsakinga, bet ir įmonėms itin vertinga tradicija.

Socialinės atsakomybės projektai – svarbi motyvacijos priemonė

Dažnai padaryti gerą darbo sutrukdo laiko stoka ar kiti nepatogumai. Tačiau kai kuriuos gerus darbus galima daryti ne tik visiškai nemokamai, bet net ir neiškėlus kojos iš darbo vietos. Geriausias pavyzdys – pastaruoju metu vis labiau populiarėjanti kraujo donorystė biuruose, dėl savo pobūdžio itin stipriai įtraukianti visus darbuotojus.

Roberta Šenauskienė, „Kesko Senukai Lithuania” personalo projektų vadovė, pataria atsakingai žiūrėti į darbuotojų motyvavimą per socialinės atsakomybės projektus.

Anot jos, tokie projektai ne tik sujungia visą komandą, bet kuria didžiulę pridėtinę vertę visai įmonei: „Darbuotojams šiandien jau neužtenka vien gero atlyginimo ar patogios darbo vietos. Ypač vadinamosios tūkstantmečio kartos atstovai darbe ieško prasmės, įmonės tradicijų ir aiškių socialinės atsakomybės gairių – jie labiau linkę dirbti įmonėje, kuri turi aukštesnių, prasmingesnių idėjų”.

R. Šenauskienė džiaugiasi, kad Kaune įsikūrusiame „Kesko Senukai Lithuania” biure kraujo donorystės akcija šiemet vyko jau 8-tą kartą. „Pastebime didelį darbuotojų įsitraukimą – dažnai jie, praėjus kiek laiko, ima patys domėtis, kada vėl bus galima paaukoti kraujo darbo vietoje. Nemažai darbuotojų, tarpuose tarp akcijų, donoryste užsiima ir savarankiškai”, – sako ji.

Nuo 2015 metų, kuomet buvo surengta pirmoji kraujo donorystės akcija, „Kesko Senukai Lithuania” jau paaukojo 124 litrus kraujo ir išgelbėjo ar padėjo pasveikti 825 pacientams. Per šį laikotarpį kraujo paaukojo net 275 darbuotojai.

Personalo projektų vadovės teigimu, dažnai darbuotojams vienos socialinės krypties nepakanka. „Svarbiausia įmonėje – klausyti ir išgirsti, kokių veiklų pageidauja pats personalas. Sulaukiame įvairių pasiūlymų, iniciatyvų, tad stengiamės pateisinti savo komandos lūkesčius. Vadovybės palaikymas ir pačių vadovų dalyvavimas tokiose veiklose – raktas į sėkmingus socialinės atsakomybės projektus”, – pasakoja ji. Pasak R. Šenauskienės, tik tokiu būdu galima užtikrinti aktyvų visų darbuotojų įsitraukimą į labdaringas veiklas.

Kraujo ligoniams reikia kasdien

VUL Santaros klinikų Kraujo Centro specialistė Vaida Strakšytė taip pat pastebi, kad paskutiniu metu vis daugėja kraują aukojančių ir donorystės esmę puikiai suprantančių žmonių. Anot jos, svarbiausia, kad kraujo donorų netrūktų, nes pacientai ir jų ligos nelaukia. V. Strakšytė teigia, kad tam, jog galėtų aprūpinti vien tik VUL Santaros klinikų pacientus, per dieną turi sulaukti ne mažiau nei 100 kraujo donorų.

Standartinės procedūros metu iš donoro paimama apie 450 ml kraujo ir iš jo pagaminami 3 kraujo produktai, tad vienas maišelis realiai pasiekia 3 pacientus. Moterys per metus kraujo gali aukoti 4, o vyrai 6 kartus, tad atitinkamai jie gali išgelbėti 12 ir 18 ligonių. Visgi pasitaiko ir tokių situacijų, kai vienam pacientui gydymo metu gali prireikti ir daugiau nei 100 donorų kraujo, todėl būtina visuomet turėti papildomą kiekį kraujo atsargų.

V. Strakšytė sako, kad jiems būtų sunku surinkti visą reikalingą kraują be kraujo donorystės akcijų darbo kolektyvuose: „Visgi matome, kad žmonių vienybė yra labai tvirtas jausmas, kuris labiausiai juntamas geruose poelgiuose. Kai matai, kad tavo kolegos dovanoja kraują, nori padėti, tai ir tau natūraliai kyla noras prisijungti. Taip pat tokios donorystės yra labai patogios, nes niekur nereikia vykti”.

„Kesko Senukai Lithuania” įmonės kokybės ir mokymo vadovė Diana Barauskienė savo iniciatyva kraujo aukojo jau 8 kartus. Pastaruoju metu tai darė drauge su „Kesko Senukai Lithuania” kolektyvu tiesiog biure ir žada toliau tęsti šią gražią darbovietėje puoselėjamą tradiciją. „Tam, kad galėtum dovanoti kraujo, reikia važiuoti į tam skirtą vietą – kliniką, ligoninę. Nemažai žmonių bijo ir medicininės atmosferos, o kartais tiesiog planuoja padaryti gerą darbą, bet neprisiruošia specialiai tam skirti laiko. Todėl donorystės akcijos darbovietėse – puiki idėja ir paskata daryti gerus darbus pažįstamoje aplinkoje”, – džiaugiasi D. Barauskienė.

Baimintis neverta

Didžiausios baimės, atbaidančios žmones nuo kraujo donorystės yra adatų ar gydytojų baimė, baimė dėl dūrio skausmo ar prastos savijautos po procedūros. Tačiau vos pirmąkart tapus donoru, greitai paaiškėja, kad dauguma baimių buvo nepagrįstos. „Džiaugsmas, kuris apima padovanojus kitam gyvybę, nugali visas baimes ir abejones”, – įsitikinusi V. Strakšytė.

Jai pritaria ir D. Barauskienė, teigianti, kad jai šiandien jokių baimių dėl kraujo donorystės nelikę: „Mielai padrąsinu ir pirmąkart kraują aukojančius draugus ar kolegas. Palaikymo reikia visuose naujuose potyriuose, ypač, jei jie kelia šiokį tokį nerimą”.

Visgi Kraujo centro atstovai sako, kad dažnai pasitaiko atvejų, kad kraujo donorystę žmonės prisimena tik tada, kai nelaimė įvyksta artimoje aplinkoje. „Niekuomet nežinai, kam gali padėti tavo kraujas – tavo kaimynui, naujagimiui, vaikystės draugui, vėžiu sergančiam vaikui ar besilaukiančiai mamai, todėl aukoti verta nuolat”.

Sveikatos.info: https://www.facebook.com/kaipsveikagyventi/

(Visited 6 times, 1 visits today)
123456