Praėjusią savaitę Verslo informacijos centre Utenos pramonės įmonių vadovai ir verslininkai susitiko su Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentu Gediminu Rainiu, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu, LPK Ekonomikos ir finansų departamento analitiku Aleksandru Izgorodinu, LPK Verslo socialinės politikos ir teisės departamento direktore Dovile Baškyte.
Susitikime dalyvavo, svečius pasveikino ir apie trukdžius Utenoje plėtoti pramonę kalbėjo rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas.
LPK prezidentas Gediminas Rainys kalbėjo apie darbo įstatymų liberalizavimą
Diržų dar neatleisime
Gediminas Rainys pasidžiaugė praėjusių metų gamybos didėjimu. Po pirmojo, skaudaus ekonomikos krizės etapo, 2011 metais Lietuvos pramonės augimas buvo vienas iš didžiausių Europoje. Didėjo mūsų įmonių gaminių eksportas, o tai labai svarbu, nes vidaus rinka dėl didelio nedarbo ir mažų atlyginimų neaugo. Tačiau pastarosiomis savaitėmis pasiekė žinia, kad euro zonos šalių gamyba neauga, prasidėjo recesija… Lietuvos pramonė sumažino ankstesnes prognozes, gamyba augs daugiau kaip 2 proc. mažiau negu prognozuota. Kuo remiamasi? Konfederacijos prezidentas Gediminas Rainys, konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas mano, kad antrajame pusmetyje prasidės pramonės gamybos augimas Europos Sąjungos euro zonoje, be to Rusijoje šiemet didinamos pensijos, pašalpos, kai kurie atlyginimai, todėl didės rusų perkamoji galia ir, Gedimino Rainio nuomone, eksportas į Rusiją turėtų didėti.
Žilvino Šilėno, Aleksandro Izgorodino, Dovilės Baškytės nuomone, Lietuvoje išliks aukštas nedarbo lygis, jei atlyginimai ir didės, jie neaplenks prekių, butų šildymo kainų augimo.
Daugelis Lietuvos pramonės šakų yra konkurencingos: maisto produktai, dalis tekstilės, baldai, cheminės trąšos. Tačiau mūsų įmonės sukuria nedidelę pridėtinę vertę, nes perka žaliavas, energetinius resursus, yra įmonių, kuriose žemas darbo našumas.
Bedarbių daug, o dirbančiųjų trūksta
Jau dešimtmetį kalbama, kad profesinės ir aukštosios mokyklos neatsižvelgia į pramonės darbuotojų prašymus, neparuošia reikiamų profesijų darbuotojų. Gediminas Rainys sako, kad didesnės pramonės įmonės perkvalifikuotų darbuotojus, paruoštų jaunimą naujomis profesijomis, jei Vyriausybė įmonėms už tai atlygintų, skirdama bent dalį darbo biržos lėšų.
Lietuvos pramonininkų konfederacija Vyriausybei pateikė nemažai pasiūlymų dėl darbdavių ir darbuotojų santykių liberalizavimo. Pramonininkai neketina pažeisti Darbo kodekso nuostatų, tačiau galima lanksčiau naudoti darbo laiką, darbdavio ir darbuotojo susitarimais.
Šešėliui – šiltnamio sąlygos
Mokesčių sistema taisytina, tačiau Vyriausybė, profesinės sąjungos ir darbdaviai nuoseklių diskusijų neveda. Požiūriai gal niekada nesutaps, nes pramonės vadovai nori mažesnių mokesčių, senstanti visuomenė verčia Vyriausybę surinkti daugiau lėšų pensijoms, bedarbių pašalpoms. Pramonininkai yra prieš progresinius atlyginimus. Susitikime pažymėta, kad trečdalyje verslo įmonių darbuotojų atlyginimai minimalūs.
Vyriausybės pastangos kovoti su šešėline ekonomika yra nesėkmingos, nes vien kontrole ir baudomis nedaug pasiekiama. Lietuvoje benzinas brangesnis negu visose kaimyninėse šalyse. Iš tikrųjų benzino kainos vienodos, bet Lietuvoje jis apmokestintas 80 procentų.
Skersai kelio investicijoms
Be užsienio investicijų, naujų gamyklų – neįmanoma sumažinti bedarbystės. Nemažai investicijų praeina pro šalį dėl didelio biurokratizmo, didelių gamtosauginių reikalavimų, žemės nuomos, verslo grupių skirtingų interesų. Dėl sklypų trūkumo Utenos pramonės rajone negalėjo įsikurti užsienio kapitalo įmonės.
Norima sumažinti energetikos priklausomybę nuo Rusijos. Projektų daug, bet net verslo žmonės neinformuojami nei kiek tie projektai kainuos, nei kas finansuos, o svarbiausia, kad užmojai be ekonominių paskaičiavimų. Premjero Andriaus Kubiliaus iš Japonijos į Lietuvą tempiama atominė elektrinė skendi „tirštame rūke“, apie statybos sąlygas mažai ką žino mokslininkai ir verslininkai. Trūksta informacijos apie ketinamą statyti suskystintų dujų terminalą, apie jį reikėjo platesnio svarstymo, nes Latvija siūlo statyti bendrą terminalą. AB „Achema“ siūlė statyti suskystintų dujų terminalą, kurio pakaktų Lietuvai.
Didžiausia grėsmė verslui – mokesčių didinimas. Nereikėtų didinti esamų mokesčių, įvesti naujų. Jų nepakeltų dalis Lietuvos verslininkų, mažiau patrauklūs taptume užsienio investuotojams.
Svečiai išklausė rajono verslininkų pageidavimus ir pasiūlymus.
„Utenos apskrities žinios” informacija