10.3 C
Utena
2024 / 03 / 29

Ekspertas: fejerverkai – kaip gėlės, tik elgtis su jais reikėtų ypač atsargiai

Ar jau skaitėte?

Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantas Dominykas Juknelevičius.

Naujųjų Metų sutikimą sunku įsivaizduoti be spalvingų žiemos dangų nudažančių fejerverkų fiestos. Tačiau fejerverkai gali tapti ne tik nepamainomu švenčių atributu, bet ir mokslinės veiklos sritimi. „Fejerverkai yra kaip gėlės – skonio reikalas, tačiau elgtis su jais reikėtų atsargiai“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantas Dominykas Juknelevičius, pirmasis ir vienintelis mokslininkas Lietuvoje, kurio specializacija – pirotechnikos tyrimai.

- Reklama -

Kaip kilo Jūsų susidomėjimas fejerverkais ir pirotechnika kaip reiškiniu?

Pasak mano tėvų, fejerverkai man paliko neišdildomą įspūdį, kai juos pirmą kartą išvydau savo akimis būdamas dvejų metų. Tai buvo pirmojo nepriklausomoje Lietuvoje tarptautinio teatro festivalio LIFE, vykusio 1993 m., metu. Nuo pat vaikystės mane labai žavėjo fejerverkai, visada norėdavau kuo daugiau jų pamatyti, apie juos svajodavau, piešdavau ir, žinoma, su tėvais juos leisdavome per šventes.

Pirotechnikos tyrinėjimai skamba labai egzotiškai. Kiek ši sritis yra apskritai ištyrinėta?

Palyginti su kitomis mokslo sritimis, šioje srityje dirbančių mokslininkų yra nedaug. Tačiau tyrimų netrūksta, o jų rezultatus dažniausiai pristatome tarptautiniame pirotechnikos seminare ir tarptautiniame fejerverkų seminare. Taip pat darbų rezultatus publikuojame moksliniuose žurnaluose.

Tai ką Jūs tiriate?

- Reklama -

Mano tyrimų sritis yra pirotechnika ir energetinės medžiagos. Šiuo metu tyrinėju spinduolius, kurie geba nudažyti liepsną fejerverkuose. Svarbiausi spinduoliai yra dujinės molekulės, kurios skleidžia tam tikrą emisiją UV-VIS-IR ruože. O jie išgaunami į pirotechninį mišinį įmaišant stroncio, bario, vario, boro, natrio druskų. Mišiniui degant aukštoje temperatūroje nusistovi tam tikra cheminė pusiausvyra ir susidariusios dujinės molekulės nudažo liepsną įvairiomis spalvomis: SrCl sodria raudona, SrOH ryškia oranžine, BaO balta, BaCl žalia, BaOH žalia, CuO blankia rausva, CuOH blankia žalsva, CuCl tamsia mėlyna, BO2 žalia, Na geltona. Aš bandau nustatyti, kokiomis proporcijomis ir kaip turi būti paruoštas pradinis mišinys, kad liepsna būtų kuo ryškesnė ir būtų sodrios spalvos.

Kokios pirotechnikos tyrimų tendencijos vyrauja pasaulyje?

Panašiomis kryptimis dirba ir mano kolegos užsienyje. Praėjusiais metais stažavausi Vokietijoje, kur prof. Thomo M. Klapötke’s grupėje Miunchene bandėme panaudoti vario (I) bromidą kaip spinduolį mėlynai liepsnai. Kolega iš JAV dr. Jesse Sabatini su partneriais ištyrė galimybes išgauti žalią liepsną su boro karbidu. Savo atradimus jie užpatentavo ir už tai gavo Thomo Alvos Edisono apdovanojimą. Tuo tarpu dr. Ernstas Christianas Kochas tiria, kokie elementai, be jau atrastų, geba nudažyti liepsną. Neseniai jis nustatė, kad elementas iterbis ir jo druskos gali būti naudojami žaliai nudažyti liepsną. Dr. Arno Hahma – pirochemikas iš Suomijos, dabar dirbantis Vokietijoje, šiemet nustatė, kad cirkonio milteliai gali būti naudojami vietoje magnio pirotechniniuose mišiniuose norint išgauti labai ryškią ir sodrią raudoną liepsną.

Ar šiuos tyrimus galima pritaikyti tik fejerverkų spalvoms tobulinti?

- Reklama -

Tikrai ne. Pirotechnika yra apibrėžiama kaip mokslas, tyrinėjantis medžiagas arba mišinius, kurie geba savaime reaguoti išskirdami didelį kiekį šilumos, šviesos, garso, dūmų arba dujų. Atradimų pritaikymas yra labai įvairus ir, sakyčiau, labai nišinis. Pavyzdžiui, šiuolaikiniai lėktuvai ir kosminiai laivai turi daug atskirų pirotechninių užtaisų, kurie naudojami sukurti slėgį, pripūsti, katapultuoti, atkabinti raketos pakopą, ir kitokių panašios paskirties – atlikti mechaninį veiksmą. Automobilių oro pagalvės turi nedidelį pirotechninį užtaisą, kuris jas staigiai pripučia avarijos atveju. Raketinis kuras taip pat yra pirotechnika. Jo sunaudojami labai dideli kiekiai. Fejerverkais tikrai neapsiribojame.

Mano vykdomų tyrimų tiesioginis pritaikymas taip pat nevienakryptis – signalinėse raketose ir liepsnose, kurios yra naudojamos jūroje ar kalnuose ištikus nelaimei padėti gelbėtojams rasti žmones. Šiuo metu aš atlieku „Erasmus+“ praktiką švedų įmonės „Nammo LIAB AB“ padalinyje. Pagrindinis mano šiuo metu vykdomo projekto tikslas yra optimizuoti naują pirotechninį mišinį signalinėse liepsnose taip, kad degdamos jos skleistų kuo didesnį šviesos srautą.

Sparčiai artėjant didžiosioms metų šventėms žmonės ima rūpintis savo fejerverkų atsargomis. Ką patartumėte? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis fejerverkus?

Tai skonio reikalas, panašiai kaip renkantis pirkti gėles. Nors, žinoma, visi ieško geriausio varianto, kaip amerikiečiai sako, „bang for your buck“. Tačiau fejerverkuose paprastai kaina yra proporcinga efektui: kuo didesnė kaina – tuo įspūdingesnis šou. Išimtys itin retos, tačiau jų taip pat pasitaiko. Seniau būdavo galima rasti įvairesnių fejerverkų. Dabar dalies yra tekę atsisakyti dėl pasikeitusių įstatymų.

Ir, žinoma, labai skatinu visus elgtis atsakingai su fejerverkais ir juos naudoti pagal instrukciją. Būkite ypač atsargūs su „raketomis“, nes jos dažnai gali skristi neprognozuojamai. Tad jas reikia leisti kuo toliau nuo žmonių ir pastatų. Šaudant fejerverkus tai pat reikėtų vengti masinių žmonių susibūrimo vietų – priešingu atveju smarkiai padidėja tikimybė būti sužeistam per kitų neatidumą. Beje, verta nepamiršti, kad didžiųjų miestų aikštėse greičiausiai išvysite didelį profesionalų fejerverką! Tačiau tuo reikia iš anksto pasidomėti. Dažniausiai jį užsako miesto savivaldybė.

Ervinas Spūdys
Ryšių su visuomene specialistas
Vilniaus universitetas

- Reklama -

Skrandžio skausmas: kodėl atsiranda ir kaip jo išvengti

Skrandis yra vienas iš svarbiausių virškinimo organų, atliekantis pagrindinį vaidmenį maisto perdirbime ir maistinių medžiagų įsisavinime. Skrandžio skausmas pažįstamas daugeliui – bent kartą gyvenime su juo yra susidūręs kone kiekvienas mūsų. Nors dažniausiai skrandžio...

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...

Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja žvėrių aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl...

Terasos įsirengimas savo kieme

Turint nuosavą kiemą, šiltuoju sezonu jame norisi būti kaip įmanoma ilgiau ir dažniau. Įsirengus terasą, tai galima daryti dar jaukiau ir patogiau. Toks statinys pagyvina bendrą aplinką ir tuo pačiu nestokoja funkcionalumo, tad jeigu...

Skaitmeninis CO2 pėdsakas: aplinkai kenkiame net naršydami instagrame

Tvarų gyvenimo būdą dažniausiai siejame su atliekų rūšiavimu, apsipirkimu iš antrų rankų ar gamtos išsaugojimu, tačiau vargu, ar susimąstome, kokį poveikį aplinkai daro paprasčiausias naršymas internete. Norint puoselėti tvaresnį gyvenimo būdą, reikėtų atkreipti dėmesį...

Konspektavimas kamera ir virtuvės šedevrai: 5 programėlės, kurios pravers studentui

„Jei mokslas – šviesa, kodėl studentui nuo knygų akyse tamsu?“, – retoriškai klausia studentiška išmintis. Įsibėgėjus mokslo metams daugelis studentų jau spėjo pamatyti ir tamsiąją šio gyvenimo etapo pusę – konspektavimą iki rankos išsekimo,...