10.9 C
Utena
2024 / 04 / 18

Dronų sportas Lietuvoje: entuziastų sparčiai daugėja

Ar jau skaitėte?

Šiandien dronai atneša džiaugsmo ne tik panoraminių fotografijų gerbėjams. Lietuvoje kasmet populiarėja nauja sporto šaka – dronų varžybos (Drone Racing), o bepiločių skraidyklių valdymas pasaulyje sparčiai skinasi kelią į profesionalaus sporto pasaulį. Dronų entuziastus vienijančios organizacijos įsitikinusios, jog tai – ateities sporto šaka.

- Reklama -

Šiemet Lietuvos dronų sporto mėgėjai skaičiuoja – vien per artimiausius keletą mėnesių Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje vyks 5 rimtesnės varžybos, sutrauksiančios dalyvius iš įvairių šalių.

„Manau, šios sporto šakos laukia šviesi ateitis“, – prognozuoja bepiločių skraidyklių entuziastas, Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Arminas Volskis.

Sportui – kitokie modeliai

Ženkliai atpigusi dronų technologija jau spėjo užkariauti tūkstančių gerbėjų širdis. „Greitis, adrenalinas, stresas ir per sekundės dalį priimami sprendimai, kad išvengtum susidūrimo“, – vardija A. Volskis, paklaustas, kuo dronų varžybos skiriasi nuo mėgėjiško pasiskraidymo.

Pasak A. Volskio, tai nė iš tolo neprimena sekmadieniais tingiai pilotuojamo įrenginio parke ar prie ežero, kai galima mėgautis puikiais vaizdais, matomais per planšetės ekraną.

- Reklama -

Daugelis mums įprastų fotografavimo dronų, kuriais fotografuojama ar filmuojama, kontroliuojami juos stebint tiesiogiai arba per tiesiogiai kamerų perduodamą vaizdą į telefoną ar planšetę.

Tuo tarpu sportiniai dronai valdomi radijo bangų siųstuvais. Judėjimas stebimas per vadinamuosius pirmo asmens vaizdo akinius (FPV) – tai leidžia į droną įmontuota vaizdo kamera ir video siųstuvas.

„Populiaru sakyti, kad pilotas jaučiasi tarsi pats sėdėtų drono viduje – nors perteikiamas tik vaizdo, rečiau dar ir garso pojūtis,“ – pasakoja A. Volskis.

Skirtingai nuo įprastų dronų, sportiniai įrenginiai neturi papildomų priedų. Nėra automatinių aukščio bei krypties palaikymo, automatinio grįžimo sistemų, todėl pilotas privalo kontroliuoti savo skraidyklę. Korpusas – minimalus, naudojama kuo lengvesnė ir paprastesnė anglies pluošto konstrukcija. Visa tai daroma tam, kad skraidyklė būtų kiek įmanoma lengvesnė ir manevringesnė.

- Reklama -

Daugumos standartinių lenktynių dronų svoris vyrauja apie 500 g, o bendra variklių sukuriama trauka gali viršyti ir 6 kg. Tai leidžia pasiekti net 1:12 masės ir traukos santykį.

Lenktynių abėcėlė

Dronų varžybų idėja gana paprasta: droną valdantis pilotas turi kuo greičiau apskristi trasą, aplenkdamas kitus dalyvius. Vienu metu įprastai startuoja 4-6 pilotai, kurie varžosi savo grupėje dėl kuo geresnio rezultato, paskui grupės perskirstomos.

Pasak A. Volskio, nors skirtingi varžybų organizatoriai sudaro skirtingą varžybų eigą, esmė išlieka ta pati – laimi tik greičiausias, arba tas, kuris apskritai pasiekia finišą. „Trasos dažnai būna gana klastingos, sužymėtos įvairiais elementais: vartais, vėliavomis, arba kokiomis nors įmantresnėmis konstrukcijomis pro kurias reikia praskristi,“ – pasakoja jis.

Vaikino nuomone, ši sporto šaka Lietuvoje pritraukia ne tik mėgėjus, bet ir smalsuolius. „Treniruojantis Kaune beveik negalima rasti vietos, kur iškart neatsirastų smalsuolių, norinčių paklausti: „kiek kainuoja, kaip toli ir kaip greitai skrenda, kiek daug pakelia“? – pastebi vaikinas.

A.Volskio žiniomis, Lietuvoje šiuo metu mėgėjų susibūrimai vyksta beveik visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. „Nors pati bendruomenė ir didelė, norėtųsi matyti daug daugiau Lietuvos atstovų varžybose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pagal tai, ką matau dabar, artimiausiose FAI pasaulio taurės varžybose Lenkijoje, broliukų latvių delegacija bus net trigubai didesnė nei mūsų lietuvių“.

Startuoja universitetinė komanda

Studentas kartu su kolegomis Arvydu Tomkumi ir Mantu Žitkumi iš KTU Mechanikos ir inžinerijos fakulteto subūrė pirmąją Lietuvoje universitetinę komandą „DrON“, kuri šį sezoną dalyvaus Gdynėje, Rygoje, Venspilyje, Vilniuje ir kituose miestuose rengiamose varžybose. Komanda startuos gegužės 19-20 dienomis vyksiančiame dronų festivalyje Lenkijoje.

Dronų lenktynės pripažinimą įgijo dar visai neseniai: 2016 m. Pasaulio oro sporto federacija šį užsiėmimą pripažino oficialia sporto šaka, kuriai suteiktas F3U klasės pavadinimas.

Kaip ir kitus dronų sporto gerbėjus, vaikinus pasiekė gera žinia – pagaliau dronų lenktynės buvo įtrauktos į Pasaulio oro sporto federacijos FAI (Fédération Aéronautique Internationale) žaidynes „World Air Games 2020“.

Į savo programą dronų varžybas taip pat įtraukė ir pasaulinis sporto renginys „World Games 2021“ – jį kas ketverius metus organizuoja Tarptautinis olimpinio komitetas. Žaidynės rengiamos toms sporto šakoms, kurios neįtrauktos į Olimpines žaidynes.

Prizinis fondas – milijonas dolerių

Dronų varžybų pradžia neoficialiai laikomi 2014 metai. Pirmąkart dronų lenktynės buvo surengtos Australijoje. Netrukus varžybos išpopuliarėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„Ši sporto šaka dar yra labai jauna, bet tendencijos ir tikslai yra labai aiškūs – norima paversti šią sporto šaką kuo patrauklesne žiūrovams,“ – pastebi A. Volskis.

Pasak dronų sportininko, yra dvi pagrindinės uždaros lenktynių organizacijos, suburiančios kviestinius pilotus ir siekiančios surengti kuo įspūdingesnius šou. Viena jų – „Drone Racing League“ (DRL), kurios varžybos transliuojamos per ESPN sporto kanalą, kita – „Drone Champions League“ (DCL).

Volskis išskiria ir praėjusiais metais pirmąsias Lietuvoje surengtas tarptautines dronų lenktynių asociacijos (IDRA) pripažintas varžybas, kuriose dalyvavo pilotai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos.

Užsienio šalyse dronų varžybos sutraukia ne tik minias dalyvių, tačiau ir žiūrovų. Daugiau kaip prieš metus vykusiame Paryžiaus dronų festivalyje virš Eliziejaus laukų nardančias bepilotes skraidykles stebėjo daugiau kaip 150 000 žiūrovų minia.
Pasaulinių varžybų organizatoriai vilioja ir fantastiškais prizais – didžiausio atgarsio sulaukė „World Drone Prix“ varžybos vykstančios Dubajuje, kur prizinis fondas siekia net milijoną dolerių.

Pasak A. Volskio, kitos organizacijos – pasaulinė IDRA, MultiGP (JAV) bei FAI (Europa, Azija) yra labiau orientuotos į dalyvių interesus: „Visos organizacijos – nuo mažiausios iki didžiausios – vieningai sutaria, jog tai – ateities sporto šaka“.

Mantas Lapinskas
Viešųjų ryšių projektų vadovas
Kauno technologijos universitetas

- Reklama -

Skrandžio skausmas: kodėl atsiranda ir kaip jo išvengti

Skrandis yra vienas iš svarbiausių virškinimo organų, atliekantis pagrindinį vaidmenį maisto perdirbime ir maistinių medžiagų įsisavinime. Skrandžio skausmas pažįstamas daugeliui – bent kartą gyvenime su juo yra susidūręs kone kiekvienas mūsų. Nors dažniausiai skrandžio...

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...

Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja žvėrių aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl...

Terasos įsirengimas savo kieme

Turint nuosavą kiemą, šiltuoju sezonu jame norisi būti kaip įmanoma ilgiau ir dažniau. Įsirengus terasą, tai galima daryti dar jaukiau ir patogiau. Toks statinys pagyvina bendrą aplinką ir tuo pačiu nestokoja funkcionalumo, tad jeigu...

Skaitmeninis CO2 pėdsakas: aplinkai kenkiame net naršydami instagrame

Tvarų gyvenimo būdą dažniausiai siejame su atliekų rūšiavimu, apsipirkimu iš antrų rankų ar gamtos išsaugojimu, tačiau vargu, ar susimąstome, kokį poveikį aplinkai daro paprasčiausias naršymas internete. Norint puoselėti tvaresnį gyvenimo būdą, reikėtų atkreipti dėmesį...

Konspektavimas kamera ir virtuvės šedevrai: 5 programėlės, kurios pravers studentui

„Jei mokslas – šviesa, kodėl studentui nuo knygų akyse tamsu?“, – retoriškai klausia studentiška išmintis. Įsibėgėjus mokslo metams daugelis studentų jau spėjo pamatyti ir tamsiąją šio gyvenimo etapo pusę – konspektavimą iki rankos išsekimo,...