13.6 C
Utena
2024 / 03 / 28

Austrijos urbanistės patarimas Lietuvai: neverskite miesto kaimu, o kaimo – miestu

Ar jau skaitėte?

Skraidančių taksi „uostas“, „hiperkilpa” ar magnetinės levitacijos (angl. maglev) traukiniai – galbūt šie išradimai per artimiausius dešimtmečius pakeis Lietuvos kraštovaizdį bei infrastruktūrą. Užsienio specialistai įspėja, kad tai, kokiu keliu pasuksime, priklausys ne tik nuo specialistų įžvalgų, bet ir visuomenės nuomonės bei siūlymų. Šiuo metu baigėsi Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LR BP) rengimo pirmojo etapo – esamos būklės rengimo stadija. Atsižvelgus į pateiktas išvadas, Aplinkos ministerija kartu su ekspertų komanda rengs šalies teritorijos bendrąjį planą ir brėš naują ilgalaikę šalies viziją.

- Reklama -

„Kaip Lietuva atrodys 2030–2050 m., kokie bus jos miestai, kokią plėtros kryptį rinksis verslas, kaip rūpinsimės aplinkosauga ir kultūra – tai kiekvienam piliečiui aktualūs klausimai, kurie svarbūs ir privačiam sektoriui, tiek nevyriausybinėms organizacijoms, tiek visiems, kuriantiems ir galvojantiems apie Lietuvos ateitį. Tačiau jei neįvardinsime atsakymų šiandien, vargu, ar juos turėsime ir 2030 m. Svarbiausia, surasti bendrą kompromisą ir racionalius sprendimus, nes LR BP taps šalies ateities plėtros gairėmis“, – sako Rėda Brandišauskienė, aplinkos viceministrė.

Dėmesys sritims nuo kraštovaizdžio iki urbanizacijos ir susisiekimo

Pasak esamos situacijos analizės rengėjos ir projekto koordinatorės, UAB „Gaučė ir Ko“ vadovės, dr. Kristinos Gaučės, LR BP IV forumo metu didžiausias dėmesys buvo skirtas kultūros paveldo ir kraštovaizdžio, socialinės infrastruktūros klausimams.

Visgi, pasak dr. K. Gaučės, įvardinti problemas svarbu, tačiau susikoncentravus vien į jas, sukurti Lietuvos viziją bus sunku, todėl verta pradėti nuo siekiamybių ir vertybių išgryninimo.

„Pavyzdžiui, jeigu šalies vertybe įvardinome saugumą, tuomet siekiamybė būtų, kad mūsų niekas niekada neužpultų, o šalies vizija – Lietuva yra saugi šalis. Dirbtuvėse dalyvavę žmonės taip pat akcentavo gyvenimo kokybės, ekonominio aktyvumo, tautinio ir erdvinio identiteto bei saugumo svarbą. Taip pat aptarta teritorinė sanglauda urbanistinėse struktūrose, teritorinis identitetas, Lietuvos jūrinis potencialas, regioninė specializacija, sveika gyvensena, socialinė aprėptis, kraštovaizdžio autentiškumas ir, svarbiausia, bendradarbiavimas siekiant šių tikslų“, – dalijosi dr. K. Gaučė.

- Reklama -

Užsienio šalių patirtis – diskusijų kultūra, valstybių ir miestų sanglauda

„Žvelgiant į Lietuvą iš ES perspektyvos, atrodo, kad čia vis dar vyksta kova tarp miesto ir kaimo. Ko gero, dauguma šalies gyventojų sieja save su gamta ir jos ištekliais ir tai yra mūsų identiteto dalis, tačiau reiktų suprasti, kur baigiasi kaimas ir kur prasideda miestas. Lietuvos miestai yra ne tik vidiniai vystymosi varikliai kultūrine ir ekonomine prasme, bet ir langas į pasaulį ir juos derėtų stiprinti, kad taptume matomi ir konkurencingi. Tokie paradoksai, kai žmonės gyvena Vilniaus priemiestyje turi kelis nuosavus automobilius ir skundžiasi, kad ten nėra gerai išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, nes nori turėti puikų susisiekimą, išdarko ir silpnina Vilnių, kaip miestą“, – sako Daiva Jakutytė-Walangitang, Austrijos Technologijos Instituto urbanistė.

Pasak jos, užsienio šalių, kurios taip pat kūrė bendruosius planus, praktika rodo, kad vieno teisingo pavyzdžio ar šablono nėra, yra tik tam tikri sėkmingo vystymosi dėsniai, į kuriuos atsižvelgus, galima išvengti ilgalaikių, sunkiai pataisomų klaidų.

„Kaip rodo Vokietijos bei Šveicarijos pavyzdžiai, svarbiausia, kad tie žmonės, kurie kūrė šalies bendrąjį planą, dalyvautų ir tolimesniuose jo procesuose, jį vykdytų. Pavyzdžiui, Lietuvos atveju, tai galėtų būti valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ arba didžiausios nekilnojamo turto įmonės, sukaupusios didžiulę ekspertinę patirtį bei galinčios įvertinti šių sektorių plėtrą ateityje ir padėti formuoti planą taip, kad jis šaliai būtų prasmingas. Lietuva taip pat galėtų perimti Vokietijos ir Šveicarijos bendradarbiavimo pavyzdį ir sujungti jėgas su kitomis Baltijos šalimis bei taip tapti labiau konkurencingomis Europos mastu“ – sako D. Jakutytė-Walangitang.

- Reklama -

Ji pastebi, kad Vokietijoje bei Šveicarijoje buvo dedamos didžiulės pastangos, kad pasikeistų diskusijų kultūra.

„Svarbu, kad ir į LR BP būtų žvelgiama kaip į kompleksinį procesą, o ne tik statišką planą, kuris kažkokiu būdu turės būti vykdomas. Viešose diskusijose išsakytos skirtingos nuomonės ir lūkesčiai, drąsiai iškelti ambicingi planai dešimtmečiams, atsižvelgiant į šalies vertybes, gali Lietuvai iškristalizuoti bendrą viziją ir konkrečius jos siekimo žingsnius“, – sėkmės receptais dalijasi D. Jakutytė-Walangitang.

Apie LR BP:

LR bendrasis teritorijos planas taps vienu pagrindinių šalies vystymosi dokumentų, jo suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 m., o pasiūlyta vizija – net iki 2050 metų. Sprendiniai yra ypač svarbūs siekiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų. Šis valstybės lygmens pokyčių planas rengiamas siekiant ne vien numatyti visiškai naują ilgalaikę šalies viziją, bet ir sumažinti dabartinių strategijų skaičių, o jų sprendinius – integruoti į naująjį planą. Iš viso numatyti trys LRBP etapai: esamos būklės analizė, koncepcijos (bendrųjų sprendinių) formavimas, konkrečių sprendinių parengimas. Naujos kartos bendrasis planas turi būti parengtas ir patvirtintas 2020-aisiais.

- Reklama -

Skrandžio skausmas: kodėl atsiranda ir kaip jo išvengti

Skrandis yra vienas iš svarbiausių virškinimo organų, atliekantis pagrindinį vaidmenį maisto perdirbime ir maistinių medžiagų įsisavinime. Skrandžio skausmas pažįstamas daugeliui – bent kartą gyvenime su juo yra susidūręs kone kiekvienas mūsų. Nors dažniausiai skrandžio...

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...

Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja žvėrių aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl...

Terasos įsirengimas savo kieme

Turint nuosavą kiemą, šiltuoju sezonu jame norisi būti kaip įmanoma ilgiau ir dažniau. Įsirengus terasą, tai galima daryti dar jaukiau ir patogiau. Toks statinys pagyvina bendrą aplinką ir tuo pačiu nestokoja funkcionalumo, tad jeigu...

Skaitmeninis CO2 pėdsakas: aplinkai kenkiame net naršydami instagrame

Tvarų gyvenimo būdą dažniausiai siejame su atliekų rūšiavimu, apsipirkimu iš antrų rankų ar gamtos išsaugojimu, tačiau vargu, ar susimąstome, kokį poveikį aplinkai daro paprasčiausias naršymas internete. Norint puoselėti tvaresnį gyvenimo būdą, reikėtų atkreipti dėmesį...

Konspektavimas kamera ir virtuvės šedevrai: 5 programėlės, kurios pravers studentui

„Jei mokslas – šviesa, kodėl studentui nuo knygų akyse tamsu?“, – retoriškai klausia studentiška išmintis. Įsibėgėjus mokslo metams daugelis studentų jau spėjo pamatyti ir tamsiąją šio gyvenimo etapo pusę – konspektavimą iki rankos išsekimo,...