10.9 C
Utena
2024 / 04 / 18

Ar maistas atsparus naujovėms?

Ar jau skaitėte?

Balsu valdomi prietaisai, išmanieji laikrodžiai, matuojantys kraujospūdį ir skaičiuojantys žingsnius, pirštų antspaudais atrakinami ir vandeniui atsparūs telefonai, automobiliai, prie interneto jungiami šaldytuvai, žinute pranešantys, kad jame nėra pieno ar duonos… visa tai ir dar daugiau, „vakar“ buvę fantastika, šiandien jau tapę arba netrukus taps visų mūsų kasdienybe. O ar atsparus naujovėms maistas?

- Reklama -

Ne. Ir tai įrodo tokie produktai kaip sausas (miltelių pavidalo) medus, džiovintos sultys, topinambų traškučiai ir daugybė kitų ausiai negirdėtų ir gomuriui nepažįstamų maisto naujovių.

„Maistas irgi nėra atsparus inovacijoms. Ir ačiū Dievui,“ – sako daugybę metų besidominti maistu, jo kokybe ir inovacijomis Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) profesorė Elvyra Jarienė.

„Kai aplinkoje ir taip pilna „tylių pavojų“, lemiančių ligų įvairovę ir plitimą, šiuolaikinis vartotojas ypač orientuotas į maisto kokybę, nes tai, ką duodame savo kūnui – grįžta dešimteriopai. Gera arba bloga savijauta. Todėl žmonės vis dažniau renkasi ne patį pigiausią, o kokybiškiausią produktą,“ – sako pašnekovė.

Kas lemia produktų kokybę? Tai, kaip jis išauginamas, kaip laikomas ar perdirbamas, kaip įpakuojamas, tai yra kelias nuo lauko iki stalo. Ekologiškai išaugintas grūdas gali virsti kokybiškiausia pilno grūdo duona arba organizmą netoleruojančių glitimo šaltiniu.

„Mano kuruojamos Maisto žaliavų kokybės ir saugos studijų programos studentai ir absolventai per 4 studijų metus tampa patys tikriausi maisto žaliavų kokybės ekspertai, gebantys generuoti maisto technologijų naujoves, kurti labai sveikus ir inovatyvius produktus, saugiai atkeliaujančius ant mūsų stalo,“ – sako E. Jarienė.

- Reklama -

Vienas tokių – visiškai natūralūs, žemoje temperatūroje džiovinti uogų ir daržovių milteliai, be pridėtinių spalvos ir skonio stipriklių, galintys akimirksniu vitaminais ir mikroelementais papildyti kasdienį skubančio žmogaus racioną, pamaloninti gomurį kaskart nauju skoniu.

„Supermaistas vaikams ir suaugusiesiems, sportininkams, alpinistams, tolimųjų reisų vairuotojams ir netgi kosmonautams. Iš pirkėjų ir interneto sekėjų apie savo gaminamus produktus prekės ženklo „Sotu sotu“ vadovė Edita Danilčenko yra sulaukusi spalvingiausių epitetų, „ir tai nestebina, nes šie produktai – tikra vitaminų ir mikroelementų bomba,“ – sako ji.

Danilčenko uogų ir daržovių miltelių siūlo dėti į košes, sriubas, padažus, kokteilius, jogurtą, varškę, konditerijos gaminius. „Nenumaniau, kad kada nors gyvenime tiek daug laiko praleisiu socialiniuose tinkluose, tačiau dabar tai darau. Ir čia labai dažnai naujų idėjų pasiūlo patys produktų linijos „Sotu sotu“ vartotojai. Tarkime, kaip „apgauti“ mažylį, nemėgstantį moliūgų ar morkų, su jų milteliais pagamintais ledais be pridėtinio cukraus, kaip marinuoti šventinį kepsnį juodųjų serbentų milteliuose ar gyvenant emigracijoje pasigaminti pasiilgtų šaltibarščių – tam pakanka stiklinės kefyro, agurko ir šaukšto linijos „Sotu sotu“ burokėlių, kurie, beje, nėra virti ar konservuoti su actu“, – pastebi pašnekovė.

Ji pasakoja, kad „kažko imtis“ paskatino paaugliai sūnūs. Mat aktyviai sportuojantys vaikinukai buvo pradėję vartoti sportininkams skirtus maisto papildus.

- Reklama -

„Suprantama, man tai nepatiko, todėl ir ėmiau galvoti, kokiu „šaukštu gamtos“ galėčiau pakeisti sūnų geriamus preparatus. Taip gimė mintis džiovinti ir malti dilgėles, špinatus, petražoles, o netrukus, suvienijus jėgas su ASU mokslininkais, visa tai išsivystė ir į verslo idėją,“ – prisimena Edita.

Apsisprendusios imtis savo verslo buvusios ASU absolventės akys, be abejo, pirmiausia nukrypo į savąją Alma mater. Čia ji išsinuomojo gamybinę patalpą ir ėmėsi darbo. Patalpa iš tiesų veikiau primena mokslinę laboratoriją nei maisto gamybos cechelį.

Paklausta, kodėl į 50–100 g paketėlius supilstytų uogų ir daržovių miltelių pavadinimas būtent „Sotu sotu“, pašnekovė teigia, jog vieno šaukšto šių miltelių pakanka tam, kad žmogaus organizmas gautų tiek vitaminų ir mikroelementų, kiek jų yra visame kilograme šviežių uogų ar daržovių. O kai kuriais atvejais netgi ir ne viename kilograme – išdžiovinus 25 kg braškių gaunama viso labo 1,8 kg sausosios medžiagos.

„Aukštą produktų kokybę pirmiausia lemia mokslu pagrįstas gamybos procesas. Džiovinimo temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 50 laipsnių. Esame nustatę, kad bent truputį aukštesnėje temperatūroje pradeda žūti naudingosios medžiagos, pakinta produkto spalva, todėl apsišarvuojame kantrybe ir džioviname ilgai, pavyzdžiui, spanguoles – beveik dvi savaites“, – aiškina pašnekovė, vardijanti „Sotu sotu“ asortimentą. Tai džiovintos ir labai smulkiai sumaltos įvairios miško bei kultūrinės uogos – mėlynės, spanguolės, bruknės, šaltalankiai, juodieji serbentai, avietės, braškės. Taip pat lapinės ir šakniagumbinės daržovės: špinatai, burokėliai, morkos, topinambai. Dar dilgėlės, kurių rinkti Edita pati važiuoja į už keliolikos kilometrų esantį mišką, ir pluoštinių kanapių žolė. „Visą žaliavą stengiuosi pirkti iš ekologinių, sertifikuotų įprastinės gamybos ūkių arba išsiauginti pati, tarkime, morkų sėklas perkuosi iš biodinaminio, kitaip tariant, iš „aukščiausios prabos“ ekologinio ūkio, nors tai atsieina 10 kartų brangiau. Bet galvoju, kad tai darau ne veltui, nes ir galutinis produktas turėtų būti sukaupęs daugiau energinio „užtaiso“, – dėsto pašnekovė, turinti planų ateityje visą „Sotu sotu“ asortimentą sertifikuoti kaip ekologinį.

Džiovinant uogas išteka nemažai sulčių, todėl Edita į ASU mokslininkus kreipėsi patarimo, kaip būtų galima efektyviai panaudoti ir jas. „Visą praėjusią žiemą atlikome eksperimentus, ir šie eksperimentai pasitvirtino. Purkštuviniame džiovintuve įvairias sultis purškėme į uždarą sistemą, joje sultis veikė šilto ir šalto oro srovės. Vandeniui išdžiūvus, žemyn biro kietosios dalelės. Tiesa, jų buvo labai mažai – nepilnas šaukštas iš litro sulčių. Taip pat eksperimentavome ir džiovindami medų. Ir sulčių, ir medaus milteliai – inovatyvūs, brangūs produktai, jie gali būti naudojami farmacijos, kosmetikos pramonėje. Taigi ateityje bandysime ir juos tiekti į rinką“, – ateities planais dalijasi pašnekovė.

Laura Žemaitienė
Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja
Aleksandro Stulginskio universitetas

- Reklama -

Skrandžio skausmas: kodėl atsiranda ir kaip jo išvengti

Skrandis yra vienas iš svarbiausių virškinimo organų, atliekantis pagrindinį vaidmenį maisto perdirbime ir maistinių medžiagų įsisavinime. Skrandžio skausmas pažįstamas daugeliui – bent kartą gyvenime su juo yra susidūręs kone kiekvienas mūsų. Nors dažniausiai skrandžio...

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...

Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja žvėrių aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl...

Terasos įsirengimas savo kieme

Turint nuosavą kiemą, šiltuoju sezonu jame norisi būti kaip įmanoma ilgiau ir dažniau. Įsirengus terasą, tai galima daryti dar jaukiau ir patogiau. Toks statinys pagyvina bendrą aplinką ir tuo pačiu nestokoja funkcionalumo, tad jeigu...

Skaitmeninis CO2 pėdsakas: aplinkai kenkiame net naršydami instagrame

Tvarų gyvenimo būdą dažniausiai siejame su atliekų rūšiavimu, apsipirkimu iš antrų rankų ar gamtos išsaugojimu, tačiau vargu, ar susimąstome, kokį poveikį aplinkai daro paprasčiausias naršymas internete. Norint puoselėti tvaresnį gyvenimo būdą, reikėtų atkreipti dėmesį...

Konspektavimas kamera ir virtuvės šedevrai: 5 programėlės, kurios pravers studentui

„Jei mokslas – šviesa, kodėl studentui nuo knygų akyse tamsu?“, – retoriškai klausia studentiška išmintis. Įsibėgėjus mokslo metams daugelis studentų jau spėjo pamatyti ir tamsiąją šio gyvenimo etapo pusę – konspektavimą iki rankos išsekimo,...