Vykdydama Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, Finansų ministerija nuo 2016 m. keičia savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką, pagal kurią savivaldybės biudžetui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bus apskaičiuojama, remiantis nauju kriterijumi – konkrečios savivaldybės teritorijoje ir visoje Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai vienam gyventojui tenkančio šio mokesčio santykiu.
Pagal naują metodiką savivaldybės biudžetui skiriama GPM dalis (procentais) nustatoma, palyginus prognozuojamas savivaldybės pajamas iš GPM vienam savivaldybės gyventojui su vidutinėmis prognozuojamomis visų savivaldybių pajamomis iš GPM vienam gyventojui.
Toms savivaldybėms, kurių prognozuojamos pajamos iš GPM vienam savivaldybės gyventojui yra mažesnės nei vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš GPM vienam gyventojui, savivaldybės biudžetui skiriama GPM dalis (procentais) bus nustatoma 100 procentų, o tos, kurių prognozuojamos savivaldybės pajamos iš GPM vienam savivaldybės gyventojui yra didesnės nei vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš GPM vienam gyventojui, tampa „donorėmis“.
Dėl naujo reglamentavimo ir remiantis 2016 m. biudžeto projekto skaičiavimais keičiasi ir savivaldybių „donorių“ struktūra. „Donorės“ (jų prognozuojamos pajamos iš GPM vienam gyventojui viršija vidutines GPM pajamas vienam šalies gyventojui) kitąmet bus Vilniaus m. savivaldybė – 45,95 proc. tenkančio GPM, Kauno m. – 76,85 proc., Klaipėdos m. – 87,32 proc. ir Neringos savivaldybė – 59,04 proc.
Iki šiol „donorės“, skirtingai nei kitos savivaldybės, negaudavo lėšų vadinamiems išlaidų struktūrų skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai, išlyginti. Keičiama savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodika tai numatys, ir „donorėms“, kaip ir kitoms savivaldybėms, bus apskaičiuojamos ir skiriamos lėšos, atsižvelgiant į vietinių kelių ir gatvių ilgį, savivaldybės teritorijos plotą, pensinio amžiaus gyventojų skaičių, ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų skaičių ir kitus rodiklius, turinčius įtakos savivaldybių išlaidoms.
Todėl 2016 m. mažesnę GPM dalį procentais gausiančios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Neringos savivaldybės papildomų pajamų gaus iš lėšų išlaidų struktūros skirtumams išlyginti (iš savivaldybėms išlaidų struktūroms prognozuojamų skirti lėšų Vilniui tai sudarys apie 12,1 proc., Kaunui – 6,8 proc., Klaipėdai – 3,8 proc., Neringai – 1,6 proc.).
Didėja ir bendra savivaldybėms tenkanti GPM dalis ? nuo šiųmečio 72,8 proc. iki 75,49 proc. kitąmet.
Prognozuojama, kad savivaldybių biudžetai GPM kitąmet gaus 94 mln. eurų daugiau nei šiemet, iš jų beveik 55 mln. eurų – papildomos pajamos dėl ekonomikos augimo ir beveik 40 mln. eurų – dėl atlyginimų didinimo ir kitų poreikių finansavimo.
Visos savivaldybės 2016 metais turės garantuotus pajamų šaltinius papildomiems išlaidų pokyčiams finansuoti, o jų 2016 metų pajamos nebus mažesnės, negu tokias pajamas jos turėjo 2015 biudžetiniais metais.
Konkrečioms savivaldybių išlaidoms finansuoti numatyta 1 mlrd. 55 mln. eurų specialiosios tikslinės dotacijos. Jų suma, palyginti su 2015 metais, yra 179 mln. eurų didesnė. Nuo 2016 m. į šias dotacijas įskaitomos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos.
Savivaldybių biudžetų pajamos 2016 metais iš visų pajamų šaltinių sudarytų 2 mlrd. 509 mln. eurų. Palyginti su 2015 metais, jos didėtų 13 proc., arba daugiau nei 288 mln. eurų.
Savivaldybių suinteresuotumą skatinti ekonomikos plėtrą bei mokestinių pajamų augimą savo teritorijoje turėtų paskatinti ir įstatymo projekte siūloma nuostata neberiboti savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų augimo.
Atsižvelgiant į Konstitucinio įstatymo nuostatas, kuriomis yra nustatyti reikalavimai savivaldybių biudžetams užtikrinti fiskalinę drausmę, 2016 metams nustatomi savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai. Taip pat savivaldybėms keliami reikalavimai dėl įsiskolinimų suvaldymo, o Vilniaus miesto savivaldybei – ir dėl jų sumažinimo.
Finansų ministerija
Viešųjų ryšių skyrius
