Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Rasa Breidokienė: neįsivaizduoju gyvenimo be vaikų

„Kuo daugiau vaikų, tuo mažiau vargo“, – įsitikinusi Kaltanėnų (Švenčionių r.) gyventoja Rasa Breidokienė, su savo vyru Algirdu išauginusi penkis vaikus. Trys iš jų jau pakėlė sparnus – išvyko studijuoti į didmiesčius, tačiau namams jaunatviško klegesio įneša jaunėliai Simona (16 m.) ir Karolis (13 m.).

„Jei augini vieną vaiką, visas dėmesys skiriamas jam. Kai šeimoje – daugiau atžalų, tėvų skiriamu dėmesiu dalijasi tarpusavyje“, – savo įsitikinimus pagrindžia Rasa, sėkmingai subūrusi gausią savo šeimą prie visų bendro pomėgio – austi, vyti margaspalves juostas, siuvinėti ar megzti riešines.


Gausi Breidokų šeimyna kartu visur: ir šventėse, ir kultūriniuose renginiuose. Nuotraukos iš R. ir A. Breidokų asmeninio archyvo

Siuvinėja ir vaikinas

Nedidelis ir jaukus darbo kambarėlis. Primityvi aplinka: stalas, kelios kėdės, už durų klega Kaltanėnų pradinės mokyklos mokiniai. Pietų metas. Viskas po vienu stogu – ir ugdymo įstaiga, ir Kultūros centras, kuriame kultūriniu šio krašto gyvenimu rūpinasi Rasa Breidokienė.

Akys užkliūva už spalvotų riešinių, kurios dailiai sudėtos ant nebenaudojamo seno radijo prietaiso, o sieną puošia austos, pintos juostos. Nesunku atspėti – grįžusi po dienos darbų moteris neužsidaro savo kasdieniuose rūpesčiuose, o visą save atiduoda mezgimui, siuvimui, pynimui ir audimui.

Į darbų sūkurį įtraukti ir kiti šeimos nariai. Dvidešimt metų sulaukęs Steponas netgi didžiuojasi, kad moka siuvinėti. Pasisiuvo ir gražiausiais ornamentais papuošė savo mobiliojo telefono įdėklą, kurį iki šiol nešiojasi, nes nori būti išskirtinis iš būrio bendraamžių. Savo pasiūtus dirbinius dovanoja ir draugams. „Iš pradžių nenorėjome, kad Steponas siūtų. Tačiau vėliau pamatę, kad berniukas tam turi polinkį, pritarėme“, – pasakoja Rasa, prisimindama, kaip trejų metų sulaukęs Steponas pirmą kartą paėmė adatą ir su ja nesiskiria iki šiol.

Tik Karolis kruopščiam darbui neturi kantrybės. „Šiuo metu mažajam Karoliui kompiuteris – pats geriausiais draugas. Negaliu pykti – jis lanko Muzikos mokyklą, groja smuiku“, – prisipažįsta penkių vaikų mama.

Neperka, bet dovanoja

Tautinio paveldo produkto sertifikatą turinti Rasa Breidokienė sako, kad šeimos nariai tarpusavyje susitarę nedovanoti brangių pirktinių dovanų. Ne todėl, kad joms reikia pinigų, bet ir todėl, kad neoriginalios. „Vaikai ir vienas kitam, ir draugams dovanoja austus kaklaraiščius, siuvinėtus paveikslus ar riešines, o aš folklorinių ansamblių dalyvius savo pačios austomis juostomis papuošiu. Namuose mano dirbinių nerasite, beveik visus išdovanojame“, – didžiuojasi moteris, dalyvaujanti įvairiose šalyje vykstančiose parodose ir mugėse. Tačiau kultūrinį darbą dirbančiai Rasai ne visuomet pavyksta ištrūkti ir kelioms dienoms išvykti. Ji dažnai į muges ir parodas išleidžia savo dukras.


Rasa ir Algirdas Breidokai augina penkias atžalas

Nuo visų ligų

Didžiausias Rasos pomėgis – rinkti laukų žoleles, iš jų ruošti vaistinius antpilus, kurie gydo įvairiausias ligas. Net ir pačias sunkiausias, kai paprastai žmogus jau nebeturi vilties pasveikti. Tam, kad žolelių antpilas itin gerai veiktų, reikia žinių, kurių Rasa įgijo dar tuomet, kai vienas po kito gimė vaikai. „Nesinorėjo vaikams duoti antibiotikų, tad iš apylinkių ėmiau rinkti žoleles, iš kurių pagamintus antpilus visų pirma išbandžiau pati. Būna taip, kad vaistažolė vieną veikia raminančiai, o kitą – stimuliuojančiai. Jos gali išgydyti ir net nuo labai sunkių ligų.

Gydytojų pagalbos beveik neprireikė – savo vaikus pas medikus veždavau tik tais atvejais, kai reikėdavo juos pasverti ar profilaktiškai patikrinti. Tačiau jie užaugo be antibiotikų, kurie šiais laikais vieni populiariausių medikamentų. Susirgusiam infekcine liga ar peršalusiam žmogui reikėtų vartoti natūraliausią antibiotiką – bičių pikį – ir gerti daug skysčių, o nuo stipraus kosulio pagelbės šermukšnio žiedų trauktinė“, – savo patirtimi dalijasi Kaltanėnų kaimo gyventoja Rasa Breidokienė, įsitikinusi, kad pats geriausias vaistas – natūralus iki kūno temperatūros pašildytas vanduo, kuris puikiai tiks ir sąnarių ligoms gydyti.

Tuščią namų erdvę užpildytų svetimais vaikais

Rasa ir Algirdas Breidokai didžiuojasi išauginę būrį vaikų, kurie nuo mažens nesiskyrė su savo tėvais – ir į šventes, ir į keliones vykdavo visi kartu. „Mes ir dirbame, ir poilsiaujame visi kartu. Vieną vaiką auginti yra daug sunkiau nei penkis. Juk tam vieninteliam reikia atiduoti visą dėmesį, o mūsų šeimoje jie visi dalijasi mūsų skiriama šiluma ir dėmesiu. Svarbiausia yra tai, kad vaikas nuo mažumės būtų mokomas savo daiktais dalintis su kitais. Jei konstruoja konstruktorių, vaikas tai turi daryti ne vienas, o kartu su sesėmis ir broliais. Net vieną šokoladinį saldainį padalydavo taip, kad ne tik visiems vaikams užtektų, bet ir man, tėčiui bei senelei Mikalinai liktų“, – apie šeimą pasakojo Rasa.

Labiausiai Rasa Breidokienė laukia artėjančios Motinos dienos, kada sugrįžta visi vaikai, pripildantys namus šurmulio. Pakvips dukrų kepamais pyragais. „Neįsivaizduočiau savo gyvenimo be vaikų. O jeigu jų neturėčiau, stengčiausi tuščią erdvę užpildyti… svetimais vaikais“, – šypsosi daugiavaikė mama.

 

„Utenos apskrities žinios“ informacija

(Visited 76 times, 1 visits today)