Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Trynukus auginanti šeima gyvena miestietišku ritmu

Utenos apskrities žiniose buvo rašyta, kad Utenos rajono Sudeikių seniūnijoje gyvenančią šeimą vienu metu aplankė net trys gandrai. Dabar Daivos ir Giedriaus Šlepečių šeimos patiems mažiausiems sūnums Laimučiui, Artūrui ir Gediminui neseniai sukako dveji. Judrūs ir vietoje nenustygstantys mažyliai tėveliams – ne tik trigubas džiaugsmas, bet ir trigubi šeimos rūpesčiai.

Iš kaimo – į miestą

Daugiavaikę mamą, be trynukų auginančią dar keturis sūnus, Daivą Šlepetienę radome namie, viename iš Utenos miesto daugiabučių namų, esančių Aušros gatvėje. Išgirdę durų skambutį, iš gretimo kambario atlėkė keturi mažyliai, pribėgę smalsiais žvilgsniais varstė nepažįstamą žmogų, čiupinėjo paltą ir rankinę. „Galėjau nors keletą saldainių įsidėti“, – mintyse kaltinau save.
Netrukus susidomėję jie apžiūrinėjo ir diktofoną, ir fotoaparatą, tačiau greitai vienas iš ketverto ėmė ropštis ant sekcijos lentynos ir siekti vaizdo grotuvo, o trijulė patogiai įsitaisė ant mamos kelių.

Apžiūrėjusi trijų kambarių butą, kurį, gimus trynukams, skyrė Utenos rajono savivaldybė, nustebau, kad gyvenant su tokiu pulku mažamečių vaikų galima išlaikyti tvarką. „Butui reikia remonto. Pavasarį planuojame šiek tiek atnaujinti sienas, duris, grindis. Patiems nejauku tokiame būste gyventi, – rodo į tikriausiai dar tarybiniais laikais tapetuotas apsilupusias sienas, senas grindis, – Tiesą pasakius, džiaugiamės, kad yra kur gyventi, kad telpame visi“. Moteris prisimena laikmetį, kai daugiau nei prieš dvejus metus po gimdymo su trynukais grįžo į vieno kambario butą Sudeikių seniūnijoje Alaušų kaime. Vienas kambarys, o vaikai septyni. Nebuvo vietos ne tik atsigulti, bet ir patogiai atsisėsti: didesniąją buto dalį užėmė lovos, patalynės, vaikų drabužėliai ir buities reikmenys. Nuspręsta dalį lovų pernešti į virtuvę, kuri tapo miegamuoju. Nedidukė virtuvėlė buvo įrengta vonios patalpoje. „Gyvenimo sąlygos su mažiukais buvo labai prastos, net vandens neturėjome“, – priduria Daiva Šlepetienė.

Dirbti negalėjo

Kai vaikams sukako dveji metai, Daiva nusprendė grįžti į Utenos vartotojų kooperatyvą, kur iki trynukų gimimo dirbo parduotuvės kasininke, o vaikus išleisti į netoli namų esantį darželį. Norėdami, kad vaikai greičiau priprastų naujoje aplinkoje, tėvai prie darželio tvarkos juos pratino po truputį, neskubėdami palikti visai dienai. Vaikai ugdymo įstaigą lankė noriai, greit adaptavosi prie jiems neįprasto režimo. Į darbą sugrįžusi Daiva džiaugėsi, kad jai sudarytos puikios sąlygos ir dirbti, ir prižiūrėti vaikus.

Pirmieji darželio lankymo mėnesiai praėjo sklandžiai. Gal ir toliau viskas būtų buvę kaip ir anksčiau, jei ne vaikus užpuolusios peršalimo ligos. Juk reikėjo kažkam su jais būti namuose, prižiūrėti, vaistus sugirdyti, be to, nuvežti pas gydytojus ar į procedūras druskų kambariuose. Kitos išeities lyg ir nebuvo – Daivai teko atsisakyti darbo ir pratęsti motinystės atostogas.

Valgio gaminimas, kambarių tvarkymas ar drabužių skalbimas – įprasta moters kasdienybė. „Mūsų namą ir praeiviai, ir vairuotojai iš tolo pastebi – balkonas apkarstytas drabužiais. Ir taip kasdien. Ir žiemą, ir vasarą“, – rodo namų šeimininkė ir priduria, kad ji ne vien drabužius skalbia, bet pyragų ar bandelių išsikepa. Mėsos gaminių pirkti taip pat nereikia – kaime išrūkyti lašinukai ar kumpis – papildo gausios šeimos stalą.

Tąkart, kai lankėmės Šlepečių šeimoje, mažylių tėčio Giedriaus dar nebuvo – jis dirba mechanizatoriumi pas vieną Sudeikių seniūnijos ūkininką, todėl po darbų į šeimą sugrįžta tik pavakarę.

Gandrų kviestis nebežada…

Šiais laikais daugiavaikėms šeimoms išgyventi sudėtinga. Maistas brangsta, mokesčiai kyla, o pajamos – tos pačios. Pečius slegia didelė mokesčių našta, o šaltuoju metų laiku dar sunkiau. Bendros šeimos pajamos siekia 1600 litų, o žiemą, sumokėjus mokesčius už buto šildymą, sunaudotą vandenį, elektrą, piniginė gerokai suplonėja. Be to, kiekvieną mėnesį beveik už 70 litų nuperkama vitaminų vaikams – kad jie stipresni būtų ir mažiau sirgtų. Šeima įpratusi taupiai gyventi, pinigų nešvaisto. Daržovių (bulvių, burokėlių, kopūstų) parūpina vienas Sudeikių krašto ūkininkas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Utenos komitetas kiekvieną mėnesį skiria maisto produktų ir drabužių. Šeimininkė džiaugiasi, kad jų iki šiol nepamiršo ir valdžia: Utenos rajono savivaldybė padovanojo plastikinius langus. Dabar bute ir šilčiau, ir jaukiau.

Per didžiausią ir vaikų laukiamiausią metų šventę – Kalėdas – Šlepečių namai prisipildys dar didesnio šurmulio: iš užsienio žada sugrįžti vyriausias Daivos sūnus Laurynas, po darbų su broliukais pabūti atskubės Kęstutis ir Alantos technologijos ir verslo mokykloje besimokantis Mindaugas.

Paklausta, kaip jaučiasi vyriškoje kompanijoje, 39 metų Daiva Šlepetienė šypteli: „Įpratau. Anksčiau visada svajodavau apie dukrytę, bet dabar, kai turiu septynis sūnus, aštunto vaikelio nebenorėčiau. Sveikata nebeleidžia…“

Dabar vaikams reikia šiek tiek sustiprėti ir atsigauti po persirgtų ligų, kad vėl kiekvieną rytą galėtų keliauti į darželį. Mamos manymu, jiems ugdymo įstaigoje geriau nei namuose – gali lavėti, mokytis, žaisti įvairių žaidimų, išmokti dainelių… Pripratusi prie kasdienio vaikų keliamo triukšmo, likusi viena namuose Daiva pasijunta keistai – nuo tylos pradeda spengti ausyse ir ima slėgti vienuma.

Šeimyna mėgsta išeiti į lauką, anot moters, pasižmonėti, gaivaus oro įkvėpti. Dažnai berniukus į kiemą išsiveda tėtis. „Jeigu išeinam į lauką pasivaikščioti, gatvėje mus beveik visada nulydi smalsūs žvilgsniai. Dar ir užuojautos mūsų tėtukas sulaukia… Vienąkart nedaug iki nelaimės trūko, kad prie šviesoforo avarija neįvyktų – vairuotojas, pamatęs trivietį vežimėlį, vos spėjo laiku savo automobilį sustabdyti“, – juokiasi Daiva Šlepetienė ir glosto ant kelių sėdinčių keturių mažylių šviesiaplaukes galveles.

Lina Narčienė

(Visited 92 times, 1 visits today)